svetimatautis

svetimataũtis, -ė smob. (2) Š, BŽ187, svetimãtautis (1) KŽ; Ser žr. 1 svetimtautis: Nors tai ir lenkų prekybos iš tikro būta, bet ją varę vien svetimataučiai LTII403. Nenorėjo, kaip ir svetimataũčiai kad ažeit Krns.